bjaurėtinas

bjaurė́tinas, -a adj. (1) nepakenčiamas, bjaurus: Neįeis niekas pabjurinto, nei tas, kuris daro melą ir bjaurė́tinus daiktus DP573.

bjaurė́tinai adv.: Kitus dievus bjaurėtinai širdyj užvis turėjau Qu131.